Šiurpus pasakojimas apie paslaptingą būtybę su maišu yra pasakojamas jau daugybę metų ir aptinkamas daugelio šalių tautosakoje. Nors Bagmano apibūdinimai skiriasi, tačiau vienas bruožas visur yra toks pat: paslaptingas piktadarys persekioja ir grobia vaikus – ypač tuos, kurie yra geri ir patiklūs. Vis tik panašu, kad vaikystėje išgyventa baimė, kuomet Patrikas vieną kartą vos nepakliuvo į Bagmano maišą pats, niekur nedingo. Su šeima sugrįžus gyventi į vaikystės namus, Patrikui sugrįžta ir vaikystės košmarai. Jam ima vis labiau atrodyti, kad vaikystės monstras sugrįžo bei nusitaikė į jo sūnų Džeiką. Nebesuprasdamas, kur baigiasi pramanai ir prasideda realybė, Patrikas su kiekviena, vis labiau bauginančia, diena ima manyti, kad galbūt baugi pasaka gali būti visgi tikra.