Veiksmas vyksta 1945 m. rugpjūtį, kai į Didžiąją Britaniją autobusu atvežami vaikai, išgyvenę fašistinių konclagerių siaubą. Likę be tėvų jie siunčiami į specialias valstybės išlaikomas mokymo įstaigas. Kai kurie jų dar visai maži, nesulaukę net trejų metų. Atvykėliai neturi nieko: nei asmeninių daiktų, nei artimų žmonių, o angliškai nemoka nė žodžio.
Jautrūs auklėtojai bando padėti vaikams, tačiau jie išgyvena sunkias psichines traumas, prisiminimus bei bando ištverti kančių kupinas dienas laukiant pranešimų apie artimųjų likimus. Kiekvienas jų tikisi stebuklo. Vienas filmo herojus sako: „Kai mes papasakosime žmonėms, kas atsitiko, – jie nepatikės.“